Nuo karpų iki vėžio. Kas yra papilomos ir kodėl jos pavojingos?
Papilomos virusas (žmogaus papilomos virusas – ŽPV) – tai liga, kurią sukelia virusinė infekcija, pažeidžianti odą ir gleivines.
Virusas pasireiškia karpų, papilomų, įvairių formų kondilomų pavidalu. Auglys susideda iš mazgelių ir primena žiedinio kopūsto žiedynus arba gaidžius. Odos papiloma gali būti tiek maža (ne daugiau kaip 1 mm), tiek gana didelė (iki 2 cm). Vystymosi pradžioje darinys turi minkštimo spalvą, tačiau laikui bėgant įgauna rudą atspalvį. Dažniausiai karpos atsiranda ant kaklo, kirkšnies raukšlėse, pažastyse, alkūnėse, keliuose, galvoje, aplink akis. Taip pat išaugos gali būti nepastebimose vietose, pavyzdžiui, ant gimdos kaklelio, makštyje, ant išorinių lytinių organų.
klasifikacija
Ši liga buvo žinoma nuo senovės Graikijos. Iki šiol statistika teigia, kad tik 1 iš 10 žmonių nėra jokio ŽPV nešiotojas.
Norėdami nustatyti, kokio tipo virusą turite, turite kreiptis į gydytoją ir atlikti reikiamus tyrimus.
Užsikrėtimo būdai
Kad papilomos virusas prasiskverbtų į organizmą, reikia specialių sąlygų. Infekcija vyksta nuo žmogaus iki žmogaus tiesioginio kontakto metu. Didžiausias užsikrėtimo pavojus kyla per lytinius santykius, nes šarminė aplinka yra naudinga virusui, o ant lytinių organų dažnai atsiranda mikro įtrūkimų.
Kasdieniame gyvenime papilomos virusu užsikrėsti sunkiau, tačiau yra rizika užsikrėsti, jei sergantysis ir sveikieji naudoja tą patį vonios rankšluostį ir skalbimo šluostę. Jei kas nors iš šeimos serga ŽPV, visada reikia laikytis asmeninės higienos ir atsargumo priemonių.
Vienintelis papilomos viruso pasireiškimas yra lytinių organų karpos ir plokščios papulės, nors matomų viruso apraiškų gali ir nebūti.
Rizikos veiksniai
Ką daryti, jei…
. . . jei netyčia pažeidėte ar išpešėte naviką, gydykite žaizdą antiseptiku (briliantinė žaluma, spirito tirpalas). Pirmąsias 2-3 dienas netrukdykite jos vandens procedūromis ir neuždenkite plėvele.
. . . jei atauga kraujuoja, skauda, padidėjo – reikia skubiai kreiptis pagalbos į specialistus.
Žmogaus papilomos virusas yra vėžio vystymosi rizikos veiksnys. Pirmiausia – gimdos kaklelio, taip pat išorinių lytinių organų vėžys.
Tačiau papilomos infekcija nebūtinai sukelia vėžį. Yra mažos onkogeninės rizikos virusų – tai 6, 11, 42, 43, 44 potipiai (dažniau jie pasireiškia smailių ataugų – lytinių organų karpų – forma). 16, 18, 31, 33 potipiai – turi didelę onkogeninę riziką, formuojasi plokščios papulės – karpos. Tačiau nuo infekcijos iki piktybinio ląstelių degeneracijos vidutiniškai praeina 10-20 metų.
Rūkymas, alkoholis, nutukimas, hormoniniai sutrikimai, mažinantys imunitetą, gali paspartinti patologinį procesą. Kartais virusas, kuris organizme snaudžia daugelį metų, gali staiga pabusti iš miego.
Papilomą į destruktyvius pokyčius stumia lytiniu keliu plintančios infekcijos: citomegalovirusas, lytinių organų pūslelinė, chlamidijos, sifilis, gonorėja, trichomonozė.
Taip pat rizikos veiksniu gali tapti banalus netikslumas. Papilomos pažastyje, ant kaklo ir veido dažnai pažeidžiamos, po to kraujuoja ir gali užsidegti.
Dažnas papilomos sužalojimas gali prisidėti prie jos išsigimimo į piktybinį naviką.
Jei ant kūno yra didelių papilomų, kurias dažnai liečiate, tai yra tiesioginė jų pašalinimo nuoroda.
Skiepijimo svarba ir veiksmingumas
Skiepijimas nuo papilomos viruso yra svarbus siekiant išvengti vėžio ir lytinių organų karpų vyrams ir moterims. Be to, vakcinos apsaugo nuo ikivėžinių būklių.
Skiepijimas nuo papilomos viruso sumažina įvairių ligų riziką:
- Gimdos kaklelio vėžys- Speciali vakcina 4 sumažina susirgimo riziką maždaug 70%, o vakcina 9, patvirtinta naudoti Izraelyje nuo 5780 mokslo metų (2019–2020), gali sumažinti ligos riziką maždaug 90%.
- Makšties vėžys– sumažina susirgimų riziką maždaug 96%.
- Varpos vėžys– sumažina susirgimų riziką maždaug 99%.
- Tiesiosios žarnos vėžys- sumažina ligų riziką maždaug 77%.
- Karpos ant lytinių organųAustralijoje tarp mergaičių iki 21 metų vakcina sumažino sergamumą maždaug 92%, o tarp 16–26 metų berniukų – maždaug 89%.
- Vakcina taip pat apsaugo nuo karpų susidarymo ant lytinių organų ir gerklų, kurios atsiranda per trumpą laiką po užsikrėtimo.
Vakcinos suteikiamos apsaugos trukmė
Vakcinacija veiksminga mažiausiai 15 metų, ty tiek laiko, kiek praėjo nuo vakcinos panaudojimo. Tyrimai rodo, kad moterys, kurios buvo paskiepytos prieš 15 metų, vis dar turi antikūnų, apsaugančių nuo viruso, kiekį. Ekspertai prognozuoja, kad vakcina suteiks apsaugą daugelį metų; galbūt visam gyvenimui.
Vakcinacijos procesas
Vakcinacija nuo papilomos viruso atliekama į raumenis į pečių sritį, dvi ar tris porcijas šešis mėnesius.
ŽPV vakcinacija rekomenduojama 9–26 metų berniukams ir mergaitėms.
Ypatingais atvejais, gydančiam gydytojui rekomendavus, galima skiepyti 27-45 metų vyrus ir moteris.
Svarbu pasiskiepyti mokykliniame amžiuje:
- Vakcina neišgydo ligų, atsiradusių dėl infekcijos, kuri įvyko prieš skiepijimą, todėl svarbu pasiskiepyti prieš atsirandant užsikrėtimo rizikai.
- Užsikrėsti papilomos virusu galima pirmo lytinio kontakto metu, todėl svarbu pasiskiepyti prieš pradedant lytinį aktą.
- Geriausias imuninis atsakas pasiekiamas skiepijant mokyklinio amžiaus, palyginti su skiepijimu vyresniame amžiuje.
Skiepijimas nuo papilomos viruso ŽPV kaip skiepijimo programos dalis mokyklose
- Nuo 2019-2020 mokslo metų mokyklos 8 klasės berniukai ir mergaitės bus skiepijami 9 vakcina, dviem porcijomis su šešių mėnesių pertrauka.
- Pastaraisiais metais buvo atliekami skiepai: Nuo 2015-2016 mokslo metų ir iki 2018-2019 mokslo metų berniukai ir mergaitės mokyklos 8-oje klasėje buvo skiepijami vakcina 4. 2014-2015 mokslo metais, 2015 m. mokyklos 8 klasės mergaitės buvo paskiepytos vakcina 4. 2013- 2014 mokslo metais Cervarix vakcina buvo paskiepytos mergaitės 8 klasėje, o mergaitės - 9 klasėje sveikatos biure.
Berniukų vakcinacija
Rekomendacija skiepyti berniukus, o ne tik mergaites, grindžiama tomis pačiomis priežastimis, dėl kurių skiepijasi ir mergaitės:
- Apsaugoti mergaites ir berniukus nuo vėžio ir lytinių organų karpų, kuriuos sukelia virusas
- Siekiant užkirsti kelią viruso perdavimui iš žmogaus
Mokykloje neskiepytų vaikų skiepijimas
Vaikus, kurie nebuvo paskiepyti mokykloje, rekomenduojame paskiepyti nuo ŽPV.
Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja pasiskiepyti mergaites, gimusias 1999 metais ir vėliau, bei berniukus, gimusius 2002 metais ar vėliau, nebaigusius viso skiepijimo kurso.
- 9 klasės mokiniai– Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai mokiniams skiepis gyvenamojoje vietoje, nemokamai.
- 10 ir vyresnių klasių mokiniai, jaunesni nei 18 metų– Skiepijimas bus atliekamas Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos biure pagal gyvenamąją vietą, nemokamai.
- Vyresniems nei 18 metų– pasiskiepyti galima ligonių kasoje, už mokestį.
Vaikai, kurie gavo tik vieną vakcinos dozę 8 laipsnio, turėtų būti papildomai skiepijami antrąja doze mažiausiai po šešių mėnesių.
Vaikai, kurie gavo dvi dozes 8 klasėje per trumpesnį nei penkių mėnesių laikotarpį, turi būti papildomai paskiepyti trečiąja doze, praėjus mažiausiai 12 savaičių po antrosios dozės.
Nuo 9 ir aukštesnių klasių neskiepyti vaikai skiepijami trimis dozėmis (o ne dviem, nes jaunesnio amžiaus atsakas į vakciną yra geresnis). Rekomenduojamas laiko tarpas tarp pirmosios ir antrosios porcijos yra nuo vieno iki dviejų mėnesių, o tarp antros ir trečios – penki mėnesiai.
Rekomenduojama skiepyti suaugusiuosius iki 26 metų amžiaus.
Suaugusieji, kurie anksčiau buvo paskiepyti vieną vakcinos dozę, turėtų papildyti vakcinaciją pagal amžių vakcinacijos metu.
Negalima skiepyti kartu su kitomis vakcinomis.
Prieš skiepijant nereikia tikrintis, ar nėra ŽPV infekcijos.
Vakcinos saugumas
ŽPV vakcinose yra tik tuščias viruso apvalkalas, o viruso genetinės medžiagos (DNR) nėra – todėl jos yra saugios, vakcinacijos metu nėra galimybės užsikrėsti ŽPV papilomos virusu.